Pirkdami seifą prašykite ECB•S sertifikato, atskleidžiančio informaciją apie atliktus bandymus

Per paskutinius metus įvyko keletas bankomatų, bankų-kioskų, žaidimo salių ir parduotuvių apiplėšimų. Dažnai nusikaltėliai atjungia signalizaciją, išlaužia duris ir vos per keletą minučių atidaro pirmos ir antros atsparumo įsilaužimui klasės seifus (angl. Grade I, Grade II). Į nusikaltimo vietą atvykusi policija stebisi ne tik „laimikio“ dydžiu, bet ir seifų kokybe.

Organizacijos, įsirengdamos seifus, pagal vidinius ir išorinius reikalavimus gali patalpose įsirengti atitinkamos klasės seifus prieš tai nesusipažinę su realiais atsiliepimais apie produkciją ir nepatikrinę atliktus bandymus patvirtinančių pažymėjimų autentiškumo bei juos išdavusios sertifikuojančios organizacijos nešališkumo.

„Siekdami sumažinti lėšas, skiriamas apsirūpinti techninėmis apsaugos priemonėmis, bankai, valstybinės organizacijos ir privačios įmonės paprastai perka pigesnę produkciją. Vienintelis juos dominantis dalykas tuomet būna tai, ar įmonė turi sertifikatą. Užsakovui paprastai nesvarbu, ar seifas atitinka tas savybes, kurios deklaruojamos, ar ne“, – konstatuoja „Eurosafe“ direktorė Diana Dambrauskienė. Dažnai nėra galimybės nuginčyti sertifikatą, kuris yra atspausdintas ant firminio blanko ir kuriame yra visi būtini parašai. Nors dažnai šis popierius neturi realaus pagrindo.

Patys gamintojai gana nenoriai komentuoja įsilaužimo į seifus istorijas. „Nėra tokių seifų, į kuriuos negalima įsilaužti mechaniniu būdu. Patys gamintojai gali būti kalti dėl tokios įvykių eigos“, – teigia įmonės „Sauguva“ spynų specialistas (angl. locksmith) Algimantas Marozas. Jo žodžiais, seifo patikimumas – atsparumo įsilaužimo veiksmams klasė – tai laikas, per kurį nepavyks įsilaužti visais tais atvejais, kurie numatyti kuriant seifą.

Bandymai

Nėra paprasta įsilaužti į pirmos ir antros atsparumo įsilaužimo veiksmams klasės (pagal standartą EN 1143-1) seifus. Peršasi išvada, kad tokio tipo seifai, greičiausiai, neatitiko sertifikate deklaruojamos klasės. Arba seifai buvo gaminami pažeidžiant technologiją, arba nebuvo atliekami bandymai, arba jie buvo atliekami šališkai.

Pirkėjas kartu su seifu gauna sertifikatą. Tai yra tas dokumentas, kuris gali įtikinti bankininką arba namų valdos savininką dėl apsaugos patikimumo. Visgi, pirkėjui verta įsiskaityti į dokumentą, t.y. atkreipti dėmesį į tai, kokia laboratorija ir kaip atliko bandymus.

„Viena iš pagrindinių laboratorijos akreditacijų yra nepriklausomumas ir kompetencija. Iš esmės, kai kurios laboratorijos gali deklaruoti tik savo kompetenciją. Pavyzdžiui, būdama susijusi su gamintoju ji turi vykdyti savo veiklą prižiūrima nepriklausomų ekspertų, – sako Diana Dambrauskienė. „Visgi, taip būna ne visada. Kai kuriose Europos šalyse, pvz., Lenkijoje, išduodamų sertifikatų istorija yra kiek kitokia. Seifą, kuriam suteikta antra atsparumo įsilaužimo veiksmams klasė (pagal europinį standartą EN 1143-1), nuvežus į Vokietijoje ar Švedijoje esančias laboratorijas, kurios išduoda labai rimtus sertifikatus ECB•S, jam būtų nustatyta tik nulinė klasė. Laboratorijų pernelyg daug. Visoms reikia išgyventi.“

Laboratorijoms nereiktų apgaudinėti savęs ir pirkėjų. Pakaktų pakeisti bandymų metodiką. Pavyzdžiui, išbandyti seifo atsparumą sudėtingiems įsilaužimo metodams. Ekspertas, žinoma, jį atidarys, bet tik per tam tikrą laiką, t.y. laiką, kurį seifas turi atsilaikyti, pvz., iki atvyks saugos bendrovės atstovai. Apie tai, kad įsilaužimas – sudėtingas, o „atidaryti seifą galima kirviu“, pirkėjas sužino tik po apiplėšimo. Baltijos šalyse tik keletas įmonių, įskaitant „Promet“, prekiauja seifais, kurie sėkmingai išlaikė Europoje atliekamus bandymus sertifikatui gauti ir gavo sertifikatą ECB•S (atsparumo tiek įsilaužimo veiksmams, tiek gaisrui srityse).

Egzistuoja visuotinai priimti seifų gamybos standartai. „Bandymų metu seifą turi bandyti atidaryti keletą kartų (ne vieną)“, – sako Bulgarijos bendrovės „Promet“ direktoriaus pavaduotojas Kosta Hadžijevas. „Be to, bandymams atlikti gali būti išsiunčiamas geras seifas, o serijinėje gamyboje gali būti tiražuojamas paprastesnis modelis. Ne visos Europoje veikiančios laboratorijos atlieka tokių veiksmų prevenciją. Visgi, sertifikuojanti organizacija ECB•S du kartus per metus atlieka privalomą gamybos auditą. Vokiečių kilmės inspektorius be pakvietimo ar įspėjimo atvyksta į gamyklą, peržiūri projektinius dokumentus ir kitą medžiagą, technologiją bei įvertina, ar nėra nukrypimų nuo tų seifų, kurie buvo išbandomi.“

Draudimas

Žinoma, pirkėjas pats turi galvoti, ką ir kur jis perka, tačiau jam gali padėti pramonės šakos ekspertai ir draudimo bendrovės. Pastarosios kol kas seifų turinį draudžia formaliai (išskyrus pinigus), tačiau Baltijos šalyse neveikia sistema, kuri yra plačiai paplitusi Vakarų Europos šalyse. Ten draudimo bendrovės seifams, kurie turi ECB•S sertifikatus, išduoda polisą nustatydamos išmokos limitą. Limitas skiriasi priklausomai nuo atsparumo įsilaužimo veiksmams klasės.

Jei įvyksta draudiminis įvykis ir įsilaužiama į taip apdraustą seifą – draudimo bendrovė išmoka visą nustatytą sumą nepriklausomai nuo to, kiek pinigų ar kokios vertybės buvo saugomos seife. Pavyzdžiui, Vokietijoje privatiems asmenims pirmos klasės atsparumo įsilaužimo veiksmams seifo, esančio patalpose, kuriose įrengta apsaugos sistema, limitas (Grade I, ECB•S) siekia 130 tūkstančių eurų; trečios klasės seifo (Grade III, ECB•S) – 400 tūkstančių eurų. „Vokietijoje draudimo bendrovės, gamintojai ir stambūs pirkėjai dirba kartu apsaugos patikimumo srityje“, – pateikia pavyzdį europinio lygio asociacijos ESSA (angl. European Security Systems Association) direktoriaus pavaduotojas Džozefas Reingenas (vok. Josef Reingen).

Į ką pirkėjas ir draudimo bendrovė turėtų kreipti dėmesį

Apsispręsti, ką nori įsigyti: seifą, kuris užtikrins jo turinio saugumą įsilaužimo atveju, ar tik paprasčiausią popierių?
Pirkti prekę, kurią pagamino ESSA (European Security Systems Association) asociacijos narys.
Pirkti prekę, kuriai yra išduotas ECB•S sertifikatas.