Kaip atliekami atsparumo įsilaužimams bandymai?

Sertifikavimo bandymus atsparumo įsilaužimui klasei nustatyti rengia oficialiai tam įgaliotos, t.y., licencijas turinčios organizacijos. Bandomi atrinkti pavyzdžiai. Visiška prieiga pasiekiama, kai į seifą gali patekti vienas iš išvardytų „kalibrų“: a) apvalaus pjūvio 35 cm skersmens; b) kvadratinio pjūvio su 31,5 cm kraštine; c) stačiakampio pjūvio su 30х33 cm kraštinėmis. Kalibrų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

Standartu laikomas pasipriešinimo vienetas Ec, kuris lygus sutartinei skaitmeninei reikšmei, charakterizuojančiai seifo atsparumą įsilaužimui vieną minutę naudojant įrankį, kurio „įrankio koeficientas“ lygus 1 ir „bazinė reikšmė“ – 0 („įrankio reikšmė“ – kiekvieno iš galimų panaudoti įrankių techninio „rezultatyvumo“ rodiklis skaitmenine išraiška). „Bazinėje reikšmėje“ atspindėtas įrankio parengimo ir pristatymo į įsilaužimo vietą sunkumas.Nurodytuose rodikliuose atsižvelgta į visus įsilaužimo proceso momentus, jų skaitmeninės reikšmės nustatomos visiems įrankiams, kuriuos galima panaudoti įsilaužiant. Įrankiai skirstomi į penkias kategorijas: A ir B (visi rankinių įrankių tipai), C (pavyzdžiui, elektrinis), D ir S (pavyzdžiui, terminis). Kiekviena kita įrankių kategorija apima ankstesnes įrankių kategorijas ir, atitinkamai, „įrankio koeficientus“ – A=5,0; B=7,5; C=10,0; D=15,0; S=35.

Bandymų metu nustatomas vienetų skaičius – konkretaus tipo seifų atsparumo įsilaužimui klasė, gaunama dauginant „bandymo laiką“ iš „įrankio koeficiento“ ir pridedant prie gautos sumos naudojamų įrankių „bazinių reikšmių“ sumą.